Susipažinkite su Formulės 1 medicinos automobiliu

Trasoje įvykus incidentui, kuomet lenktynininkas važiuodamas dideliu greičiu atsitrenkia į apsauginius atitvarus, įvykio vietoje akimirksniu pasirodo Formulės 1 medicinos automobilis. Tačiau kaip dvi tonas sverianti transporto priemonė su viduje sėdinčiu medicinos personalu bei visa medicinine įranga taip greitai atsiduria įvykių sūkuryje?

Lenktynių savaitgalio metu, pirmieji įvykiai trasoje prasideda kur kas anksčiau, nei atrodo iš pažiūros. Jau ketvirtadienį, įprastai tarp 14:00 ar 15:00 valandos, FIA saugos automobilis ir medicinos automobilis vienai valandai išvažiuoja į trasą. Saugos automobilio vairuotojo Berndo Maylanderio – Mercedes AMG GT S automobilį Formulės 1 gerbėjai gerai žino. Tačiau medicinos automobilis – Mercedes AMG C 63 S, neretai viso savaitgalio metu didžiąją dalį laiko praleidžia išlikdamas visai nepastebėtas.

Medicinos automobilio vairuotojas Alan‘as van der Merwe teigia, kad anonimiškumas ir yra šio darbo esmė. „Visi pamatytų, jeigu padarytume kokią nors klaidą. Todėl viena iš darbo užduočių – sugebėti išlikti kuo įmanoma mažiau pastebėtiems” – sakė 37-ių metų vairuotojas.

„Trasoje norime praleisti kuo mažiau laiko. Tačiau prieš tai turime gerai pasiruošti. Pradedant nuo įsitikinimo, ar automobiliai yra techniškai tvarkingi, prieš išvažiuojant į trasą. Iki įsitikinimo, ar yra pakankamas atstumas potencialios klaidos atveju. Kuomet esame trasoje, niekuomet nenorime trukdyti nei vienam iš trasoje važiuojančių bolidų“.

Tačiau kalbant apie vairavimą, A. Merwe yra daug daugiau nei eilinis vairuotojas. Jeigu įvykai būtų susiklostę kitaip, gal net būtume jį išvydę už Formulės 1 bolido vairo. Kadangi A. Merwe yra buvęs „Formulė Ford Festival“ ir Didžiosios Britanijos „Formulės 3“ čempionas. Greta šių pasiekimų reiktų paminėti metus, praleistus kaip „BAR-Honda“ komandos atsarginiu pilotu.

Vairuotojas, ne paramedikas

Medicinos automobilyje sutiksime FIA medicinos gelbėjimo koordinatorių – Dr Ian Robertsą, ir vieną vietinį gydytoją. Smulkesnės medikų komandos būna išsidėsčiusios apink visą trasą. Ir jeigu prireiktų padėtų, prižiūrint Dr Roberts’ui. Kuris yra intensyvios terapijos bei anestezijos specialistas.

„Svarbiausia yra ne sugebėjimas vairuoti automobilį kiek įmanoma greičiau. Yra milijonai žmonių, kurie galėtų vairuoti pakankamai greitai bei akimirksniu sugebėtų atsidurti nelaimės vietoje. Svarbus aspektas – aplinka. Kadangi vairuoti tenka didžiulį, sunkų automobilį ir kartais dalintis trasa su neįtikėtinai greitais bolidais. Tai sudėtingas derinys. Neužtenka važiuoti savo galimybių ribose, pastoviai tenka galvoti ir apie kitus žmones. Reikia papildomų gebėjimų, norint sugebėti važiuoti maksimaliu greičiu ir tuo pat metu galvoti, kas vyksta prieš tave bei už tavęs. Turi visada išlikti budrus ir būti pasiruošęs staigiai reaguoti. Viskas susiję su gebėjimu vairuoti greitai, kad pasiektum įvykio vietą bei išlaikyti saugų atstumą nuo trasoje lenktyniaujančių bolidų. Jei galimai įvyktų kažkas netikėto“, – sakė A. Merwe.

Greičiausias medicinos automobilis

A. Merwe medicinos automobilį įvardija kaip galingą, tačiau didelį bei sunkų. Automobilyje įmontuotas 4,0 (550 AG) litrų V8 formos variklis su dviem turbinomis. Pilnai pakrautas automobilis sveria beveik dvi tonas. Todėl nederėtų automobilio lyginti su saugos automobiliu.

„Atsižvelgiant į dizainą, saugos automobilis yra tiesiog puikiai subalansuotas superautomobilis. Jo beveik nereikia modifikuoti. Tokios komplektacijos tiesiog galima įsigyti. Išskyrus FIA saugos įranga, ji montuojama papildomai. Tuo tarpu medicinos automobilis yra šiek tiek kitoks. Jam tenka būti pasiruošusiam atlaikyti didelį svorį, kuomet jis pilnai pakrautas. Todėl automobilis yra nepaprastai tvirtas ir viskas ko nereikia yra pašalinta.

Norint iš šio automobilio išspausti kiek įmanoma daugiau, tiesiog privalai spausti. Todėl viso lenktynių savaitgalio metu ketvirtadienis yra ta diena, kurią važiuoju labai greitai. Tuomet turiu progą pajusti ritmą, kuomet galiu jaustis užtikrintai važiuodamas 98 procentais. Tada lenktynių metu  galiu vairuoti 95 procentais, palaikyti radijo ryšį su lenktynių kontrole, stebėti vaizdo veidrodėlius bei išlaikyti budrumą. Visada pravartu turėti šiokį tokį rezervą. Nereikia išnaudoti 100 procentų potencialo, kitaip nutikus kam nors netikėto nebeliktų atsarginio plano“, – tvirtino A. Merwe.

Automobilis nėra tausojamas

Kaip ir Formulės 1 bolidai, saugos automobilis ir medicinos automobilis turi atskirą garažą. Dažniausiai jis būna aptarnavimo zonos pradžioje, kartais gale. Priklausomai kur yra „AMG“ mechanikų komanda. Darbo pobūdis lemia, kad automobiliai tikrai nėra tausojami. Ypač, kuomet lenktynių savaitgalio pradžioje vairuotojai nori susipažinti su sąlygomis trasoje. Dėl to neretai tenka smarkiai rizikuoti įveikiant posūkių kraštus bei ieškant optimaliausios važiavimo trajektorijos.

„Taip, ketvirtadienį mes negailime automobilio. Mums reikia išsiaiškinti, kaip dirba padangos. Pavyzdžiui Sepange (Malaizijos GP) dėl labai aukštų temperatūrų padangos greitai praranda geriausias savo savybes. Jau po 2-3 ratų situacija ima blogėti. Nederėtų pamiršti, jog iš esmės tai visgi kelių automobilis ir kai jis tampa pilnai pakrautas, įskaitant visą medicininę įranga gale bei tris keleivius, automobilis tampa labai sunkus“, – pasakojo A. Merwe.

Atsarginis planas

Dažnai iškyla klausimas, kas nutinka, jeigu vienas iš automobilių sugenda?  Atsakymas labai paprastas. Į lenktynes atvežami du automobiliai. Jie naudojami pakaitomis, priklausomai nuo padangų bei stabdžių nusidėvėjimo. Tuo tarpu gedimai – labai retas reiškinys, tačiau ir jie pasitaiko.

„2015 metais Silverstone (Didžiosios Britanijos GP) iš kart po pirmojo lenktynių rato reikėjo persėsti į kitą automobilį. Manau, nedaug kas tai pastebėjo. Į kiekvienas lenktynes atsivežame du medicinos automobilius. Greičiausiai niekas nesugebėtų pasakyti kuo tie automobiliai skiriasi. Tačiau, kadangi tenka praleisti tiek daug laiko juose, galiu atskirti kuris yra kuris. Mes turime pagrindinį automobilį, skirta lenktynių savaitgaliui. Atsarginį naudojame tik trasos testų metu, įsitikinti ar viskas tvarkinga, jeigu automobilį prireiktų naudoti.

Silverstone turėjome problemų su padanga. Tuomet mums teko kuo skubiau pakeisti automobilį. Tokie dalykai įvyksta. Džiugu, kad viskas baigėsi laimingai. Lyginant su kitais aptarnaujančiais automobiliais, mūsų yra būtent tas, kuris patiria didžiausias apkrovas. Tenka užvažiuoti ant įvairaus tipo šiukšlių esančių trasoje. Įveikiant posūkį kliudyti posūkio kraštą. Turime važiuoti agresyviai. Nors variklis dar toli gražu nebūna pasirengęs tokioms apkrovoms. Tačiau vienas gedimas per septynerius metus nėra blogai!“, – džiaugėsi A. Merwe.

Visada pasiruošę

„Laikas skirtas susipažinti su trasa bei ratas prieš kiekvienų važiavimų sesiją, ir apšilimo ratas kuomet medicinos automobilis važiuoja už visų bolidų – labiausiai matomi darbo epizodai. Tačiau iš tiesų komandos darbas savaitgalio metu daug intensyvesnis. Kadangi darbas apima ir GP2 bei GP3 varžybas. Todėl neretai tenka dalyvauti įvairiuose mokymuose. Vykstant lenktynėms mes esame automobilyje, su užvestu varikliu ir būname pasiruošę išvažiuoti į trasą, jei to prireiktų. Kaip ir daugelis, mes stebime tiesioginę transliaciją. Tačiau lenktynių kontrolė turi papildomų informacijos šaltinių. Tokių kaip GPS duomenys bei informacija gaunama tiesiogiai iš bolidų esančių trasoje. Jie užfiksuoja susidūrimus ir jų stiprumą. Incidento stiprumas yra neįtikėtinai svarbus gydytojų komandai. Gavę šią informaciją jie turi šiek tiek laiko suplanuoti savo veiksmus. Kol galiausiai iš lenktynių kontrolės bus gautas patvirtinimas, leidžiantis pasirodyti trasoje“, – sakė A. Merwe.

Ne didvyriai

Lenktynių savaitgalio metu trasa vis keičiasi – evoliucionuoja. Bolidams trasoje sukant ratus sukibimas su kelio danga vis gerėja. Tai ypač svarbu miestų trasose, nes prieš lenktynes asfaltas būna labai slidus. Saugos ir medicinos automobilis dažniausiai trasoje pasirodo, kai sukibimo prasme ji pačiame blogiausiame lygyje. Todėl nors ir vairuotojai tikri profesionalai, jie nelinkę per ne lyg rizikuoti.

„Tokiose vietose kaip Baku ar Monakas, nereikėtų pervertinti galimybių ir vaizduoti didvyrių. Menkiausia klaida gali nulemti automobilio apgadinimą. Tokiose trasose sukibimas labai prastas, visur nešvaru. Baku trasoje buvo ganėtinai slidu, nes asfaltas buvo absoliučiai naujas. Galiausiai mes nieko neįrodytume būdami 0,5 sekundės greitesni. Tai visiškai nesvarbu ir nieko nekeičia“, – teigė A. Merwe.

Įvykio vietoje

Medicinos pagalbos vairuotojo pareiga – įvykio vietoje suteikti visapusišką pagalbą. Automobilį pastatyti taip, kad nelaimės vietoje dirbantys žmones būtų apsaugoti, bei teikti pagalbą atliekant gelbėjimo operacijas.

„Labai daug kas priklauso nuo į įvykį atvykstančios komandos patirties. Privaloma įsitikinti, kad transporto priemonės atvykstančios į nelaimės vietą turėtų gerą prieigą prie įvykio vietos. Kartais greitosios pagalbos automobiliui prireikia rodyti kur sustoti, kadangi nenorime, kad kas nors įstrigtų žvyre. Nuskubėjusiems gydytojams gali reikėti pristatyti vieną iš krepšių su medikamentais. Taigi, mano darbas yra puikiai įvertinti susidariusią situaciją. Įsitikinti, kad visi turi tai ko jiems reikia. Nukreipti į nelaimės vietą atvykstančias transporto priemones. Ir, be abejo, visapusiškai padėti. Jeigu mano pagalbos nereikia, aš lieku automobilyje. Radijo ryšiu palaikau ryšį su lenktynių kontrole bei informuoju kaip viskas vyksta“, – sakė A. Merwe.