Kaip ir ką geria Formulės 1 lenktynininkai?

Ar žinote kaip ir kokius gėrimus vartoja Formulės 1 lenktynininkai Grand Prix metu vairuodami savo bolidą?

Praėjusį savaitgalį Malaizijos GP lenktynininkai tikėjosi sudėtingo išbandymo – dehidratacijos. Formulė 1 yra aukštųjų technologijų sportas, kuriame išleidžiami milijonai norint sukurti greitą bolidą, tačiau su skysčių panaudojimu problema išspręsta labai paprastai.

Kiekviename bolide yra įdiegta sistema tiekianti gėrimus lenktynininkams, kuri nėra sudėtingesnė už primityvią stiklų plovimo įrangą tradiciniame automobilyje.

Malaizijoje lenktynininkams dėl karščio ir drėgmės tenka patirti didelį iššūkį. Bolidas yra suprojektuotas taip, kad visos erdvės būtų pilnai išnaudotos, todėl lenktynininkas savo vietoje jaučia daugiau nei 50 laipsnių temperatūrą, kuri sklinda nuo variklio ir elektronikos.

Lenktynininkai naudoja ugniai atsparius kombinezonus ir apatinius drabužius, o tai reiškia, kad jie prakaituoja ir labai gausiai. Pilotai lenktynių metu vidutiniškai praranda apie du kilogramus kūno masės. Tokia kombinacija su karščiu ir gausiu prakaitavimu gali nuvesti ne tik prie koncentracijos stokos, tačiau ir iki sąmonės praradimo.

Geriamų skysčių sistema lenktynininkams padeda palaikyti kūno skysčių lygį lenktynių metu. Tai paprastas vandens maišelis, kuris įmontuotas bolido kokpite. Jeigu pilotas negeria skysčių, tokiam atvejui yra įrengta maža pompa. Tai yra pati paprasčiausia pompa, kuri naudojama kelių automobiliuose langų plovimui.

Maišelis ir pompa yra sujungta vamzdeliu, kuris patenka į šalmą. Ant vairo yra mygtukas ‘Gerti’, kurį paspaudus aktyvuojama pompa ir lenktynininkas gauna gurkšnį vandens. Lenktynininkams patariama gerti vandenį kiekviename rate, o dažniausiai jie tą daro ilgose tiesiosiose.

Lenktynininkai prieš lenktynes stengiasi gerti kuo daugiau izotoninių gėrimų (izotoniniai gėrimai – tai greita energija ir gebėjimas išlaikyti skysčių pusiausvyrą organizme), tačiau nepaisant to lenktynių metu jie sunaudoja iki 1.5 l. skysčio.

Nėra reikalo gerti daugiau, kadangi kunui reikalinga atstatyti tik prarastą skysčių kiekį. Gausus hidratacijos procesas prasideda dar prieš lenktynių savaitgalį, o pilotų fizioterapeutas visada yra šalia lenktynininko ir privalo turėti buteliuką su gėrimu.

Gėrimus pasirenka patys lenktynininkai ir dažniausiai tai nėra tik vanduo, o gausiai prisotintas gliukozės, vitaminų ir mineralų, kad tinkamai palaikytų imuninę sistemą ir kraujo cheminę sudėtį.

Vanduo nėra pats geriausias pasirinkimas, kadangi jis nėra toks efektyvus kaip izotoniniai gėrimai, kurie atstato svarbius prarastus mineralus ir mikroelementus. Nepaisant fakto, kad žmogaus kūnas turėtų išlaikyti įprastą temperatūrą, lenktynininko kūnas būna aukštesnės temperatūros. Gėrimai, kuriuos jie geria lenktynėse nėra šalti, jie sušildomi lenktynių metu ir vėliau jų skonis tampa kaip šiltos arbatos.

Natūralu, kad tai kas patenka į organizmą iš jo turi ir išeiti. Dažniausiai lenktynininkai nueina į tualetą prieš pat lenktynes. Tačiau yra pilotų, kurie tai atlieka sėdėdami bolide prieš lenktynių startą. Tokiu atveju po bolidu susidaro bala ir nepatyrusį mechanika toks vaizdas gali suklaidinti, nes jam gali pasirodyti, kad bolido sistemoje yra nutekėjimas.

Vienas iš mėgstamiausių patyrusių mechanikų juokų, kai jie liepia jauniesiems savo kolegoms išsiaiškinti tokio nutekėjimo priežastį.

Apie tai laidoje yra kalbėjęs ir Lewisas Hamiltonas (4:35)