Žvilgsnis atgal – kaip vyko pirmasis Formulės 1 GP?

[media-credit id=13 align=”aligncenter” width=”731″][/media-credit]

Lygiai prieš 66 metus (1950 m. gegužės 13 d.) Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmasis Formulės 1 GP. Pažvelkime atgal ir prisiminkime pačius įdomiausius faktus apie automobilių sporto karalienės pradžią.

Iš viso lenktynėse susiruošė dalyvauti 21 lenktynininkas iš 9 šalių, atstovaujančių net 15 komandų. Įdomus faktas, kad pirmose Formulės 1 lenktynėse nedalyvavo „Ferrari” ekipa (jie debiutavo jau kitose lenktynėse Monake). Tarp pilotų buvo ir ne visai įprastų asmenybių – su „Maserati” automobiliu startavo Tailando princas Bira (iki šiol jis yra vienintelis šios šalies automobilių sporto atstovas), o dar kitą „Maserati” vairavo Šveicarijos baronas Toulo de Grafenrydas (pastarasis laimėjo 1949 m. Didžiosios Britanijos lenktynes). Tiesa, abu šie pilotai lenktynėse susidūrė su techninėmis problemomis ir nefinišavo.

Trasoje lenktynes stebėjo apie 120 000 žiūrovų. Tarp jų buvo tokios asmenybės kaip karalius Jurgis VI, karalienė Elžbieta, princesė Margarita bei jų svečiai lordas ir panelė Mountbatenai. Iki šiol tai yra vienintelis kartas, kai automobilio sporto renginį Jungtinėje Karalystėje aplankė esami monarchijos valdovai.

Kalbant apie lenktynių lyderius, galima išskirti gamyklinę „Alfa Romeo” komandą – joje buvo tokios asmenybės kaip Juanas Manuelis Fangio, Giuseppe Farina, Luigi Fagioli ir Regas Parnellis. Pirmieji trys lenktynininkai net turėjo bendrą pravardę – visi jie buvo vadinami „Trys F”. Nieko nenustebino, jog visa ši ketveriukė kvalifikacijoje išsirikiavo paeiliui (G. Farina, L. Fagioli, J. M. Fangio ir R. Parnellis). Penktas startavo jau minėtas Tailando princas.

Lenktynėms prasidėjus visa „Alfa Romeo” ketveriukė išsiveržė į priekį ir visų lenktynių metu kovojo tik tarpusavyje. Likus 8 ratams iki finišo argentinietis susidūrė su tepalų nuotėkiu ir pasitraukė iš lenktynių, o nugalėtoju tapo G. Farina. Kaip žinome, vėliau jis nugalėjo dar du kartus ir tapo pirmuoju Formulės 1 čempionu. Tik kiek daugiau nei 2 s nuo jo atsiliko kitas italas L. Fagioli , o paskutinis „Alfa Romeo” pilotas R. Parnellis liko trečias. Artimiausius varžovus šis trejetas aplenkė net 2 ratais.

Nugalėtojų „Alfa Romeo 158” modelis buvo net 13 metų senumo, tačiau tinkamos konkurencijos neturėjo. Įdomus yra faktas ir apie lenktynininkų amžių – šių lenktynių dalyvių amžiaus vidurkis buvo net 39 metai. Palyginimui, šiemet Australijoje startavusių pilotų amžiaus vidurkis yra 26. Net trys 1950 m. lenktynių dalyviai buvo virš 50 metų amžiaus – L. Fagioli buvo 51 metai, Louisui Chironui – 50, Philippe Etancelinui – 53. Jauniausias iš šios kompanijos buvo britas Geoffrey Crossley, kuriam tuomet buvo 29 metai.

Dar vienas kiek netikėtas sportininkas, dalyvavęs šiose lenktynėse, buvo belgas Johnny Claesas – prieš tampant profesionaliu lenktynininku jis buvo žymus šalies ir Anglijos džiazo atlikėjas (grojęs trimitu).